UNESCO duomenimis, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena namuose, pagamintuose iš molio, o ne iš cemento. Gamtinių išteklių naudojimas namų statybai vis dar nėra plačiai paplitęs architektūroje.

Ši technologija yra sena, tačiau po to, kai Antrojo pasaulinio karo padarytai žalai atstatyti buvo pradėtas naudoti cementas, ji buvo praktiškai pamiršta. Tik XX a. septintajame dešimtmetyje, kilus energetikos krizei, mokslininkai pradėjo atkurti grunto naudojimą statybose.

Urugvajus

Urugvajuje sparčiai statomi ekologiški namai, kuriems kaip žaliava naudojami gamtos elementai. Konstrukcijos gaminamos iš betono, o apdaila - iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, šiaudų, žemės, medžio, akmens ir cukranendrių. Toks derinys užtikrina saugumą, komfortą ir šilumos izoliaciją.

Šiuos namus statantys architektai priklauso lotyniškai organizacijai "Pro Terra", kuri propaguoja tokio tipo statybą. Grupės teigimu, yra daugiau kaip 20 medžiagų derinių, kurie naudojami atsižvelgiant į kiekvienos vietovės ypatumus. Apdailai dažniausiai naudojamas tinkas, plytelės ir keramika.

Kadangi Urugvajus susiduria su klimato svyravimais - smarkiomis liūtimis, aukšta temperatūra vasarą ir atšiauriomis žiemomis, namai paprastai sutvirtinami akmenimis arba tinku, stogai yra atsparūs lašėjimui, o purvo tinkas užtikrina ventiliaciją.

Šie namai paprastai yra pigesni už tradicinius. 50 kvadratinių metrų ploto namą galima pastatyti už maždaug 5 tūkstančius JAV dolerių (apie 11 tūkstančių realų), tačiau architektų, vykdančių šį projektą, yra nedaug, be to, jo kaina gali kisti priklausomai nuo pasirinktos medžiagos.

Straipsnis iš pradžių paskelbtas Catraca Livre svetainėje.