Laikas bėga. Taip, tai tiesa, bet jei kas savaitę neturime pertraukos, susidaro jausmas, kad esame sūkuryje be sustojimo. Laisvalaikis - su kinu, vakarėliais, įspūdžiais - yra galimybė ištrūkti iš rutinos. Tai ne visada reiškia poilsį ir energijos papildymą kitam darbo laikotarpiui. Tačiau iš senovės religijų galime pasimokyti šventų pertraukų puoselėjimo būdų.

Vieni uždega žvakes ir smilkalus, geria vyną, kiti susilaiko nuo alkoholio ir net nuo maisto. Yra tokių, kurie nuo visko atsiriboja, ir tokių, kurie susirenka prie vaišių stalo ar altoriaus. Daugeliui esminis dalykas yra darbo nutraukimas, o daugelis tą dieną skiria savanorystei.

Yra įvairių ritualų, tačiau religinei praktikai skirtos dienos idėja yra daugmaž ta pati: užbaigti darbo ciklą ypatinga diena ar akimirka, skirta Dievui.

Išsivaduoti iš scenarijaus, kurį kartojame kiekvieną dieną, net ir laisvalaikiu, ir širdies akimis atsigręžti į save, į artimą - tai požiūris, kuris papildo jėgas, atstato emocijų pusiausvyrą ir atnaujina tikėjimą, net jei nesame religijos išpažinėjai. Paskirti dieną dvasingumui yra kiekvienos kultūros, turinčios kalendorių, sampratos dalis. Beveik visos tautos turi akimirką, kaipašventimas Dievui, kuris žymi vieno ciklo pabaigą ir kito pradžią", - sako teologijos profesorius Fernando Altemeyer Júnior iš Popiežiškojo katalikiškojo San Paulo universiteto.

Šiandien esame laikrodžio vergai, todėl nesunku pradėti ir baigti savaitę neturint akimirkos pabūti su savo vidiniais jausmais ar pasimelsti. Tačiau būtent tomis akimirkomis maitinama siela, todėl švelniai ilsimės ir susitaikome su laiku. "Žmogus sukurtas ne tik gaminti, gaminti, dirbti, bet ir būti bei ilsėtis.Širdies tyloje žmogus reliatyvizuoja savo galias ir atranda, kad jis gali būti protingas, gražus ir mylėti", - sako prancūzų kunigas ir filosofas Jeanas-Yves'as Leloupas knygoje "Dėmesio menas" (leidykla "Versus").

Štai kaip kiekviena religija puoselėja šiuos šventus poilsio ritualus.

Islamas: penktadienis: poilsio ir maldos diena

Musulmonai penktadienį pašvenčia Dievui. Šalyse, kuriose vyrauja ši religija (pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, islamo lopšyje), tai yra savaitės poilsio diena. Tai savaitės diena, kai Alachas (Dievas) sukūrė Adomą. Kas moko, yra šeichas (kunigas) Džihadas Hasanas Hammadehas (Jihad Hassan Hammadeh), Pasaulinės islamo jaunimo asamblėjos, įsikūrusios San Paule, viceprezidentas.

Islamas atsirado pranašui Mahometui (Mahometui) apreiškus šventąją knygą - Koraną - apie 622 m. Korane, kuriame pateikiami su religiniu ir pilietiniu gyvenimu susiję įstatymai, mokoma, kad yra tik vienas Dievas, kuriam žmonės turi tarnauti, kad turėtų teisę į dangų ir nebūtų baudžiami pragare. Tam reikia laikytis penkių privalomų pagrindų: liudyti, kad yra tik vienas Dievas;melstis penkis kartus per dieną; 2,5 % grynojo pelno skirti nepasiturintiems; pasninkauti Ramadano mėnesį (tai devintasis mėnuo, nustatomas skaičiuojant devynias mėnulio pilnatis); bent kartą gyvenime atlikti piligriminę kelionę į Meką, miestą, kuriame gimė pranašas Mahometas, dabartinėje Saudo Arabijoje. Šalyse, kuriose islamas nėra dominuojanti religija, praktikuojantys asmenys gali dirbtiPenktadienį, tačiau jie privalo 45 minutėms nutraukti bet kokią veiklą, pradedant nuo 12.30, kai mečetėje prasideda kassavaitinis susirinkimas, kuriame jie kartu meldžiasi ir klausosi šeicho sakomo pamokslo. Kas yra netoli mečetės, privalo dalyvauti. O kas yra toli, privalo nutraukti tai, ką daro, ir melstis.

Be to, pirmadieniai ir ketvirtadieniai - dienos, kai pranašas Mahometas nustojo valgyti, - skiriami pasninkui, kuris yra kūno, proto ir dvasios apsivalymo forma. Šiomis progomis nuo saulėtekio iki saulėlydžio islamo išpažinėjai negali valgyti jokio kieto ar skysto maisto ir turėti lytinių santykių: "Tai būdas palikti materialųjį pasaulį nuošalyje ir priartėti prie Dievo,Atnaujinti tikėjimą ir ištikimybę Jam", - sako šeichas, - "nes tik pats žmogus ir Dievas žino, ar pasninkas įvykdytas."

Judaizmas: šabas: penkių pojūčių ritualas

Judaizmo ištakos siekia 2100 m. pr. m. e., kai Abraomas gavo iš Dievo misiją vadovauti savo tautai, tačiau religija buvo organizuota tik po daugelio metų, kai Dievas perdavė pranašui Mozei Dešimt Dievo įsakymų - įstatymų rinkinį, apimantį socialinius aspektus, nuosavybės teises ir t. t. Žydai vadovaujasi Senojo Testamento įstatymais. Tarp šių įsakymų yraDievas palaimino septintąją dieną ir ją pašventino, nes tą dieną Dievas ilsėjosi nuo visų kūrinijos darbų", - sakoma tekste.

Žydams poilsis turi gilią prasmę ir toli gražu nėra tapatinamas su šiuolaikine laisvalaikio sąvoka. Tai diena, kai galima atsipalaiduoti, skaityti, pasivaikščioti, ramiai pasivaikščioti su ypatingu žmogumi, pasimelsti ir susirinkti su šeima ramiai pavalgyti. Jokio šurmulio - ir, svarbiausia, jokio darbo. Žydai neturi dirbti ir jokiu būdu neturi turėti tarnų, tarnaujančiųŠią dieną žydas atsisako visų savaitės dienų, kuriomis jis užsidirba pragyvenimui, darbų. Kadangi hebrajų kalendorius yra mėnulio kalendorius, diena prasideda auštant mėnuliui, t. y. šabas trunka nuo penktadienio sutemų iki šeštadienio sutemų", - aiškina Michelis Schlesingeris, Paulistos izraelitų kongregacijos rabinato asistentas.socialinę funkciją, kai vergų darbas neleido turėti savaitinių laisvadienių, aiškina Michelis.

Diena baigiama ceremonija, vadinama Havdla. Šio žodžio reikšmė - atskyrimas: jis simbolizuoja šios ypatingos dienos atskyrimą nuo kitų savaitės dienų. Tai ritualas, kuriuo siekiama stimuliuoti penkis pojūčius: dalyviai stebi žvakės ugnį, jaučia jos šilumą, užuodžia prieskonių kvapą, ragauja vyną, o pabaigoje klausosi, kaip užgęsta liepsna vyne. Visa tai dėl to,Šabo metu žydai gauna naują sielą, kuri pasibaigus šabui iškeliauja, palikdama žmogui tos energijos poreikį, kad jis galėtų pasitikti prasidedančią savaitę. Taip jie pažymi vieno ciklo pabaigą ir kito pradžią.

Krikščionybė : Sekmadienis: Viešpaties diena

Viso pasaulio katalikai sekmadienį laiko dvasinio pamaldumo diena. Jie vadovaujasi Biblijos mokymu, įskaitant Naująjį Testamentą (apaštalų pasakojimą apie Jėzaus Kristaus gyvenimą žemėje). Sekmadienio pauzė yra tokia svarbi proga, kad 1998 m. gegužės mėn. buvo parašytas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas, pavadintas Dies Domine.Tai svarbiausias istorinis faktas mums, katalikams, nes tai buvo akimirka, kai Dievas išgelbėjo žmoniją", - aiškina tėvas Eduardo Coelho, San Paulo arkivyskupijos komunikacijos vikariato koordinatorius.

Savo laiške popiežius dar kartą patvirtina, kad ši diena turėtų būti didelio džiaugsmo diena dėl Kristaus prisikėlimo ir broliško bendravimo su šeima bei su tais, kurie susirenka švęsti šventųjų Mišių, kuriose primenami Kristaus šventojo gyvenimo epizodai, pasakojama jo aukos ir prisikėlimo istorija. Jėzus buvo palaidotas penktadienį, o trečiosios dienos, sekmadienio, rytą,prisikėlė amžinajam gyvenimui.

Pasak popiežiaus laiško, tikintieji tą dieną turėtų vengti dirbti, nors tai nėra uždrausta, kaip kad būna kitose krikščioniškose religijose (pavyzdžiui, kai kurie penkiasdešimtininkai). Popiežiaus nuomone, katalikai prarado dalį pirminės sekmadienio prasmės, išsibarstę tarp pramogų malonumų ar pasinėrę į darbą. Dėl šios priežasties jis prašo jų susigrąžinti pasišventimą Dievui, išnaudojant sekmadienius net tam, kadKaip aprašyta Biblijoje, Dievo poilsis po sukūrimo yra Jo darbo, kurio dalis yra žmonės ir kuriam jie turėtų būti amžinai dėkingi, apmąstymo akimirka.