Pagalvėlė

Zen-budistinėje meditacijoje naudojama apvali pagalvėlė, arba zafu, kaip ją vadina šios krypties praktikuotojai, padeda išlaikyti laikyseną: "Svarbu jausti, kad dubens apačioje esantys du kaulai - sėdmenys - yra gerai atremti į žemę, ir visada remtis keliais į žemę, kad jie būtų stabilūs", - sako Daniel Mattos, eutonistas ir zen pasekėjas.

Rankos laikomos kosminėje mudroje, o kojos - lotoso pozoje (dešinės kojos pėda ant kairės šlaunies ir atvirkščiai), pusiau lotoso arba viena priešais kitą, sudarant trikampį.

Kėdė

Tai lengviausia poza, dar vadinama egiptietiška, nes ji atkartoja padėtį, kurioje paprastai buvo vaizduojami faraonai: su tiesiu stuburu, atvira krūtine ir rankomis, padėtais ant šlaunų. "Ji duoda tokį pat poveikį kaip meditacija lotoso poza arba klūpint ant taburetės, - sako Stephanie Malta, Krikščioniškosios meditacijos pasaulio bendruomenės narė.

Šiuo atveju svarbus kėdės aukštis, nes pėdos turi būti lygiai padėtos ant grindų, o šlaunys - tiesioje linijoje. Svarbu sėdėti tik tokioje kėdės vietoje, kad stuburas būtų natūraliai tiesus. Venkite sėdėti ant krašto arba per daug atsilošę. Akys gali likti atmerktos arba užmerktos.

Taburetės

Jį taiko dauguma dvasinių tradicijų, nes jis palengvina stuburo padėtį, kuri prisitaiko natūraliai, be pastangų. Pėdos pakliūna po taburete, o kojos, atsiklaupusios, lieka kartu.

"Stuburas turi išlikti tiesus, bet ne standus. Yra nedidelis išlinkimas, kurio reikia paisyti. Nebūtina stovėti kaip lenta", - sako transcendentinę meditaciją praktikuojanti Fatima Maria Azevedo. Šioje pozoje rankos gali būti ant šlaunų arba kosminėje mudroje. Akys lieka atmerktos arba užmerktos.